Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena. Taip kiekvienais metais pagerbiame knygnešius, lietuvių kalbos draudimo metais platinusius uždraustas knygas. Tik jų pasiaukojimas ir begalinė meilė gimtajam žodžiui neleido lietuviškam raštui išnykti! Kaip dabar puoselėjame gimtąją kalbą ir knygas?

              Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos 7b klasės mokinės Ūla Kaselytė, Vestina Stanaitytė bei jų lietuvių kalbos mokytoja Eglė Kirsienė ir 6a klasės mokinės Marija Mickevičiūtė, Saulė Masilionė, Amelija Šidlauskaitė bei jų mokytoja Ernesta Zabutkienė sveikina visus knygų mylėtojus ir kalbos puoselėtojus – mokytojus, bibliotekininkus – ir pačios myli knygas, domisi gimtąja kalba, ją rimtai nagrinėja. Tad mokinių komanda kovo pradžioje dalyvavo respublikinėje interaktyvioje konferencijoje „Littera docet, littera nocet“ („Raidė moko, raidė kenkia“).

            Konferencijoje 7b klasės mokinės skaitė pranešimą, kurio tema – „SONATA DIRSYTĖ „FATA MORGANA“. Istorinio romano ištraukos „Atplukdyta Nevėžio“ morfologinis nagrinėjimas“. Kodėl pasirinkome būtent šį tekstą? Dėl teksto aktualumo Kėdainių kraštui. Sonata Dirsytė – Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius. Dėl teksto naujumo – romanas išleistas 2020 metais; tai viena naujausių knygų, pasiūlytų Lietuvos skaitytojams. Dėl kūrinio integravimo galimybių, ryšių tarp lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos bei matematikos. Dėl pranešėjų asmeninių potyrių – mokinės perskaitė kūrinį, dalyvavo nuotoliniame susitikime su knygos autore, turėjo galimybę pateikti jai klausimų, bendrauti. Be to, 7-oje klasėje baigiame mokytis visas kalbos dalis; kartojome veiksmažodį bei mokėmės neasmenuojamų veiksmažodžio formų. Morfologinis teksto nagrinėjimas – puiki galimybė įtvirtinti kalbos žinias. Taip pat 7-oje klasėje mokomės procentų skaičiavimo. Norėjome nustatyti, kiek procentų, kokia kalbos dalis sudaro tekste. Taigi, matematikos žinias panaudojome teksto nagrinėjimui, apibendrinimui. Ir dar viena priežastis – šiais mokslo metais mokėmės diagramų skaitymo, braižymo. Šias žinias įtvirtinome ruošdamos kalbos dalių diagramas (procentais). 

            Buvo atliktas didelės apimties ir labai kruopštus tiriamasis darbas. Mokinės visą tekstą išnagrinėjo morfologiškai, išanalizavo ir aprašė kiekvieną žodį. Galiausiai pasitelkusios matematikos žinias skaičiavo žodžius, jų dažnumą procentais bei  parengė diagramas. Savo darbą pristatė interaktyvioje konferencijoje.

             Konferencijoje 6a klasės mokinės skaitė pranešimą tema  „Mūsų klasės mokinių vardai: reikšmė, kilmė ir skaičiai“. Šių mokslo metų rugsėjo mėn. šeštokai lietuvių kalbos pamokose mokydamiesi apie vardus ir pavardes turėjo paruošti projektinį darbą, kurio tikslas – išsiaiškinti savo vardo kilmę, reikšmę, vardo suteikimo istoriją, vardo populiarumo statistiką, vardadienį. Šiuolaikinį lietuvių vardų kilmės žodyną sudaro kiek daugiau kaip 4 tūkst. vyrų ir moterų vardų, todėl mokiniams buvo įdomus sužinoti savo vardo istoriją. Pranešimą rengusios mokinės, norėdamos susisteminti turimą bendrą klasės vardų medžiagą, rėmėsi įvairiais šaltiniais, vardų žodynais, Gyventojų registro tarnybos duomenų baze. Ruošiantis pranešimui sužinota, kad vardyno kitimui turi įtakos kultūriniai mainai, verstinė grožinė literatūra, politiniai įvykiai ir vardų parinkimo mada. Nors daug vardų yra įvairios kilmės (hebrajų, lotynų germanų ir kt.), vis tik pastebėta, kad klasėje populiariausi lietuviškos kilmės vardai. Pritaikiusios žinias apie žodžių sandarą ir darybą mokinės nagrinėjo lietuviškų vardų reikšmes pagal darybą. Apibendrinant pasidžiaugta, kad bendraklasių vardai yra ir populiariausiųjų sąraše, ir  vieninteliai Lietuvoje.

           Buvo truputį nedrąsu, nes konferencijos dalyviai ir lektoriai – garsūs Lietuvos žmonės. Klausėmės Vasario 16-osios akto radėjo, Europos Parlamento nario, profesoriaus Liudo Mažylio pranešimo „Raidė moko“, Lietuvių kalbos instituto habilituotos humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Dalios  Kiseliūnaitės pranešimo „Nuo leptelėjimo iki šmeižto“, Humanitarinių mokslų daktaro, rašytojo Rimanto Kmitos pranešimo „Literatūra ir gyvenimas“. Konferencijoje pranešimus skaitė ir mokiniai, ir mokytojai. Suprantame, kad mūsų pranešimai, nors ir gavo pagyrimų, paskatinimų, yra nedidelis indėlis į kalbos puoselėjimą. Tačiau mums labai smagu ir vertinga lygiomis teisėmis dalyvauti tokiame renginyje, būti išklausytoms. O svarbiausia – Knygnešių vargas, kančios nenuėjo veltui. Knygnešiai nešė ne tik knygas – jie atvėrė kelius į lietuvių literatūrą ir rašytojams, ir mums – skaitytojams. Mums, kaip ir kiekvienam knygos mylėtojui, ši diena yra labai svarbi, todėl kviečiame ją minėti drauge! Tegu knyga būna kasdienė draugė ir palydovė kiekvienam! Ačiū knygnešiams, kad šiandien skaitome, nagrinėjame ir dovanojame vieni kitiems knygas gimtąja – lietuvių – kalba.

Mokytojos Eglė Kirsienė ir Ernesta Zabutkienė